palūkai

palū̃kai sm. pl. (2), palū́kai (1) NdŽ žr. palūkanos: Kiek gausi palū̃kų? Grš. O tamista nenori nei palūkus priimti už tą gerą, ką man padarei! V.Piet. Palūkai vadinasi visokia nauda, ką žmogus ima už pažyčytą daiktą Tat. Tokie geradėjai neatsisako sugelbėt žmogų, tik už tai ima gerus palūkus VŽ1904,11. Palūkais nuplėšdami savo brolius, susirinko didelius pinigus Tat.